KAIP GYVENI, ALUMNE? TITAS
Vilniaus Valdorfo mokyklą baigusį alumną Titą kalbiname prieš baigiamųjų egzaminų maratoną. „Viskas bus gerai, tikrai”, – siunčia žinutę moksleiviams Titas ir interviu pasakoja, kad iš mokyklos išsinešė tai, kas gyvenime svarbiausia –pasitikėjimą pasauliu, žmonėmis ir savimi.
Kaip rinkotės profesinį kelią po mokyklos?
Šiuo metu dirbu operatoriumi ir kartais fotografu. Pasirinkimas, sakyčiau, buvo natūralus. Šeštoje klasėje su klasės draugu užsirašėm į fotografijos būrelį. Ėmiau fotografuoti. Iš pradžių vabalus, gėlytes, lietaus lašus, klasiokų akis, tada – portretus, krikštynas, vestuves ir t.t. Kažkuriuo metu pradėjau ir filmuoti.
Bet, tiesą pasakius, dar ir dabar dažnai pagalvoju, ką norėsiu veikti užaugęs… Kartais atrodo, kad apibrėžti save viena veikla yra šiek tiek ribojantis dalykas, tačiau šiuo metu filmuoti ir fotografuoti man labai patinka, tad kurį laiką tuo ir užsiimsiu, o kas bus toliau, pagyvensim ir pamatysim.
Kokias vertybes ir prasmes išsinešėte iš Vilniaus Valdorfo mokyklos?
Pasitikėjimą pasauliu, žmonėmis ir savimi. Valdorfo pedagogikos mokyklas baigusieji dažniausiai būna smalsūs ir entuziastingi. Jiems yra lengva atrasti gilų ir prasmingą santykį su aplinkiniais žmonėmis, o tai tikrai be galo reikalinga savybė pasaulyje, kuris, kartais atrodo, vis labiau virtualėja.
Prisiminimai likę tik geriausi. Prisimenu mokyklos laikus su nostalgija, labai džiaugiuosi, kad patyriau tai, ką patyriau, bet kartu ir liūdna, kad tai jau niekada nebegrįš.
Su kai kuriais buvusiais klasiokais bendraujame gana dažnai, su kitais – rečiau, tačiau visada yra smagu sutikti buvusį valdorfietį. Atrodo, jog jie kitokie – su jais daug lengviau ir maloniau bendrauti. Nėra jokių kaukių, žmogus nesislepia, būna labiau tikras. Su mokytojais ir kita Valdorfo bendruomene visada smagu pakalbėti užsukus į Pavasario ar Kalėdų muges.
Tuoj prasidės egzaminų sesija, ką patartumėte mūsų abiturientams?
Visų pirma, noriu nuraminti, kad viskas bus gerai, tikrai. Baigdamas mokyklą ir studijų pradžioje aš pats nerimavau dėl daug dalykų. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad nėra ko pergyventi. Kai mokiausi Vilniaus Valdorfo mokykloje, buvo tokia programa, kai iš pateikto sąrašo galėjai pasirinkti norimą profesiją ir nueiti pabūti vieną dieną tame darbe, pamatyti, ką iš tiesų įvairių profesijų žmonės veikia. Kartais mūsų įsivaizdavimas gali neatitikti realybės. Siūlyčiau „pasimatuoti“ skirtingų profesijų batus.
Jeigu dar tiksliai nežinote, ką norisi veikti ateityje, manau, gera idėja yra pasiimti metų pertrauką. Tačiau būtų gerai tų metų neiššvaistyti, o daryti kažką prasmingo – užsidirbti pinigų, pakeliauti, pasavanoriauti ir t.t. Per šį laiką galima giliau pasidomėti tais, tarkim, penkiais visiškai skirtingais dalykais, kurie domina. Bet viskas bus tikrai gerai, patikėkite.
Kalbino Inga, Ulos mama.