UGDYMO PROGRAMA
„SU PAGARBA SUTIKTI, SU MEILE AUGINTI, LAISVĄ IŠLYDĖTI“
Rudolfas Šteineris
1 KLASĖ
RAIDES ŽINAU, BET DAR REIKIA SUSIPAŽINTI.
Į pirmą klasę atėję vaikai vis dar mokosi mėgdžiodami ir žaisdami. Mokytojas tai panaudoja mokydamas eilėraščių, kalbų, daugybos lentelės, rankdarbių. Pirmokų vaikystės pasaulis pilnas pasakų, paslapties ir grožio. Todėl mokydamiesi rašto jie pirmiausia išgirsta kiekvienos raidės pasaką, tada piešia jos piešinį, o galiausiai parašo tikrą raidę. Šis procesas teikia džiaugsmo ir tiems vaikams, kurie į mokyklą atėjo jau mokėdami rašyti. Svarbu, kad vaikai iš pradžių mokosi rašyti, o skaito tik tai, ką patys parašė. Taip į mokymosi procesą įtraukiama vaiko valia ir kol kas pernelyg neapkraunamas jo mąstymas.
2 KLASĖ
VALIO! BAIGĖSI ATOSTOGOS!
Antroje klasėje vaikai jau apsipratę mokykloje, jie budresni, atidžiai stebi pasaulį ir kritiškiau žvelgia į juos supančią aplinką. Tai tam tikras pusiausvyros paieškų metas. Mokytojas šią pusiausvyrą suteikia pasakodamas – pasakėčias, kurios pašiepia žmogiškąsias ydas ir istorijas iš šventųjų gyvenimų, kurios išaukština žmogiškąsias dorybes – narsą, pasiaukojimą, meilę. Pusiausvyros ieškome ir per kitas pamokas – vaikai piešia simetriškas formas, žaidžia žaidimus, kuriuose gali išgyventi kairę ir dešinę puses bei kryptis.
3 KLASĖ
O KADA STATYSIM TUOS MAŽUS NAMELIUS?
Trečia klasė – devynerių metų krizės, vadinamojo Rubikono, metai. Vaikas staiga suvokia save kaip atskirą nuo aplinkos, nuo pasaulio. Valdorfo mokyklose sakome, kad šis momentas panašus į tą, kai Rojaus sode Adomas ir Ieva suvokė esantys nuogi ir buvo iš jo išvaryti. Mokytojas pasakoja apie pasaulio sukūrimą ir kitas Senojo Testamento legendas, kuriose vaikai gali atpažinti tą baugų ir nerimo kupiną jausmą, kurį patys dabar išgyvena. Užmegzti naują santykį su svetimu tapusiu pasauliu, vėl jame pasijusti savais trečiokai mokosi per darbą, senuosius amatus – mes sėjam, kuliam, malam grūdus, kepam duoną, mušam sviestą, verpiam, audžiam, o mokslo metų pabaigoje statome namą!
4 KLASĖ
OI TU SAULELE, TU MANOJI, AR GALĖTUM NEŠVIEST MAN TAIP Į AKIS, NES MAN IR TAIP GYVENIMAS ŠVIESUS, MANO GEROJI SAULELE!
Pasaulis jau prijaukintas, galima pradėti jį tyrinėti. Ketvirtokai pažvelgia į savo aplinką nauju rakursu – iš viršaus: nuo mokyklos stogo, Gedimino kalno, televizijos bokšto. Mokomės braižyti planus, suvokti mastelį. Kitas svarbus atradimas – savą, bet atskirtą nuo savęs pasaulį galima analizuoti, dalyti. Taigi per matematiką vaikai aiškinasi trupmenas – pjausto obuolį, pyragą, taip įsisąmonina, kad visa ko pradžia yra vienetas, kurį galima įvairiai dalyti.
5 KLASĖ
KAIP NEREALIAI, KAD KIEKVIENAS IŠ MŪSŲ GERAI PAVARĖ!
Penkta klasė – trapus pusiausvyros metas. Vaikai judrūs, grakštūs, puikiai valdo savo kūnus, dar neprasidėjęs paaugliškas nerangumas. Kol kas jie tobuli kaip dievai. Todėl penktoje klasėje mes mokomės apie senovės Graikiją – aukso pjūvį, demokratiją, harmonijos siekį gyvenime ir mene. Vasarą vyksta svarbus renginys – olimpiada. Lietuvos Valdorfo mokyklų penktokai treniravosi visus metus, patys siuvosi tunikas. Susitikę duoda olimpinę priesaiką ir rungtyniauja – meta ietį, sviedžia diską, eina imtynių, šoka į tolį, bėga maratoną. Atsiskleidžia visą savo didingumą ir grožį.
6 KLASĖ
MERGAITĖS: „JIEMS NIEKAS NERŪPI!“ BERNIUKAI: „RŪPI!“
Vystosi šeštokų intelektas, jie susidomi ir tampa pajėgūs suvokti priežasties ir pasekmės ryšį. Todėl šio amžiaus vaikai mokomi fenomenologinio stebėjimo – klasėje atliekame bandymą, mokiniai pasakoja, ką matė, vėliau tai aprašo, nupiešia ir galiausiai padaro išvadas, formuluoja dėsnius. Panašiai mokome ir istorijos – stebime, kaip tam tikros idėjos bei įvykiai atveda prie tam tikrų pasekmių. Šeštą klasę vainikuoja kelionė į kalnus Lenkijoje ar Norvegijoje, kur vaikai mokosi veikti kaip komanda ir orientuotis gamtoje. Tai tikras alpinistinis žygis, mokiniai su specialia įranga kopia į kalnus, ugdo valią, ištvermę ir pasitikėjimą bendražygiais.
7 KLASĖ
BET ŠAKĖS, KIEK REIKIA MEILĖS!
Septintoje klasėje atsiskiria vaikystė ir paauglystė, keičiasi mokymosi būdas. Iki šiol buvo labai svarbu į mokymosi procesą įtraukti jausmus – nuostabą ir susižavėjimą. Galima sakyti, kad iki keturiolikos metų tai, ko vaikas nepamilo, to ir neišmoko. Septintoje klasėje jau skleidžiasi abstraktaus ir loginio mąstymo galios. Nuo šiol mokydamasis jaunas žmogus vis labiau remsis savo mąstymu. Septintoką galime palyginti su Renesanso epochos žmogumi, kuris yra intelektualus, tyrinėjantis, įvairiapusiškas. Jam įdomu mokytis apie didžiuosius geografinius atradimus, chemijos pamokose gilintis, iš ko sudarytas materialusis pasaulis, o taip pat pakelti akis aukštyn ir mokytis pažinti dangaus kūnus, judėjimo kelius.
8 KLASĖ
NORIU IMPROVIZUOT, KAD BŪTŲ VISIŠKA LAISVĖ!
Aštuntokai jau įžengė į trečiąjį savo gyvenimo septynmetį. Vidinis paauglių gyvenimas labai aktyvus, nors išoriškai tai nebūtinai matosi. Tai labai įdomus, bet kartu ir sudėtingas gyvenimo tarpsnis, kai vietoje prarastos vaiko tapatybės ieškoma naujos savasties, naujojo aš. Čia padeda drama – aštuntokai stato suaugusiems skirtą spektaklį, dažniausiai pagal Šekspyro pjesę. Skambi ir vaizdinga kalba, aštrūs veikėjų konfliktai leidžia uždariems jaunuoliams personažų žodžiais prabilti apie save. Vaidina visi, kiekvienas gauna jam tinkamiausią vaidmenį. Paaugliai ilgai repetuoja, patys kuria kostiumus, scenografiją. Taip pat toliau laviname abstraktų mokslinį mąstymą, daug dėmesio skiriame matematikai ir logikai.
9 KLASĖ
KAS YRA PINIGAI? JUK PINIGAI YRA KAŽKOKIE POPIERIUKAI, TAI YRA TUŠTYBĖ!
Devintos klasės klausimas – kaip? Kaip veikia pasaulis ir kaip jame galime veikti mes? Devintokai drožinėja, mokosi lino raižinių technikos, kalybos, knygrišystės, batikos, juvelyrikos, o mokslo metų pabaigoje vyksta į žemės ūkio praktiką įvairių šalių biodinaminiuose ūkiuose. Paaugliams tai rimtas savęs išbandymas – jie savarankiškai keliauja, dirba sunkius ūkio darbus: prižiūri gyvulius, ravi daržus, skaldo malkas, padeda pieninėse ir privačiose parduotuvėlėse. Čia jie savo kailiu patiria, kas atsitiktų, jei leistum sau laiku neatsikelti ir neatlikti patikėto darbo. Paaiškėja, kad viskas, ką ir kaip aš veikiu šiame pasaulyje, turi pasekmes ir poveikį.
10 KLASĖ
TAIGI NIEKAS ŠIAIS LAIKAIS NENORI BŪTI KARTU, VISI TIK APIE SAVE GALVOJA!
Dešimtoje klasėje vis labiau ryškėja kiekvieno iš mokinių individualumas, jau nebe taip svarbu priklausyti grupei, aktualesnis tampa „Aš ir kitas Aš“ santykis. Tai tylos ir mąstymo laikas, ieškoma darnos ir vienybės su pasauliu. Nors jausmai aktyvūs, tačiau kartu siekiama tikslumo ir aiškumo, norisi pasitikėti įvairiais dėsniais, taip pat rūpi, kodėl jie tam tikrose situacijose nesuveikia. Žemės matavimo praktika mokslo metų pabaigoje padeda geriau suprasti save ir aplinką – kiekvienas netikslumas matuojant labai reikšmingas ir stiprina mokinių atsakomybę, suvokimą, kad viskas, ką mes darome, yra svarbu.
11 KLASĖ
JUK ŽMONĖS YRA GERI, TIK JIEMS KARTAIS NESISEKA…
Vienuoliktokai patiria, kad pasaulis yra visoks ir ne viskas vyksta taip, kaip turėtų, norėtųsi ar yra deklaruojama. Jaunuoliai mokosi pagrįsti, susintetinti informaciją, ieško jungčių ir sąryšių, kelia vertybių ir pasaulėžiūros klausimus. Šiuo metu išryškėja esminis jaunų žmonių klausimas – koks mano gyvenimo kelias? Vienuoliktos klasės pabaigoje mokiniai atlieka socialinę praktiką, kuri padeda ne tik pažinti pasaulio įvairovę ir ieškoti joje savęs, bet ir nukreipti žvilgsnį į kitus žmones, juos suprasti, atjausti.
12 KLASĖ
BŪTŲ GERAI, KAD VISI SUPRASTŲ – MENAS YRA PAČIUOSE ŽMONĖSE, O NE APLINK JUOS.
Dvyliktokai jau pajėgūs suvokti esmines pasaulio problemas, jie susipažįsta su skirtingomis žmonijos evoliucijos teorijomis, susiduria su egzistenciniais klausimais ir įsisąmonina, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Loginis mąstymas derinamas su estetine patirtimi – dvyliktoje klasėje organizuojame meno kelionę į garsius Europos muziejus, kur išgyvename meno istoriją žvelgdami į originalius didžiųjų meistrų kūrinius. Dvyliktokai sujungdami įgytas žinias bei individualius gebėjimus savarankiškai rengia metų darbą, kurio temą ir pobūdį pasirenka patys. Kasmet sukuriami labai įdomūs ir skirtingi darbai – amatų, technikos, mokslo ir meno srityse.