2013 metais baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, įgijau istorijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ieškodamas savojo kelio išvykau į Vokietiją, kur Berlyne dirbau privačioje mokykloje „Klax-Sekundarschule“. Joje, taip pat Vytauto Didžiojo gimnazijose Klaipėdoje ir Vilniuje, brendau kaip mokytojas ir žmogus. Labai rimtai žiūriu į mokytojų pareigą auklėti vaikus, todėl mokymą grindžiu tolerancija, nuoširdumu, pilietiškumu, kūrybiškumu ir laisve tobulėti. Nuo 2014 m. rugsėjo esu mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje – bendruomenėje, kuri žavi savo kūrybine energija ir laisvės pojūčiu.

Pirmą kartą apie Valdorfo pedagogiką išgirdau studijuodama Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, pedagogikos paskaitose. 1992 metų vasarą, po diplomų įteikimo, patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą. Visa tai, ką pasakojo ir rodė mokytojai-praktikai iš Olandijos ir Anglijos, mane pribloškė – matematikos ir visų kitų dalykų galima mokytis be streso, smagiai žaidžiant, šokinėjant, ritmiškai trepsint, piešiant, klausantis istorijų! Vėliau mūsų trys dukros lankė Valdorfo darželio grupę, o 2000 metais kartu su vyresniąja dukra atėjau į mokyklą. Pirmaisiais metais buvau tiesiog aktyvi mama – organizavau Pavasario mugę, leidau informacinį laikraštuką ir… dirbau valytoja! Dar po metų jau mokiau matematikos ir tai darau iki šiol. Taip pat organizuoju mokyklos darbą, sudarinėju tvarkaraščius, ieškau naujų mokytojų, dalyvauju valdymo grupėse ir kitose veiklose. Įgijau Valdorfo mokytojo kvalifikaciją Štutgarto Hogschulle organizuotuose nuotoliniuose kursuose, mokiausi Intuityviosios pedagogikos kursuose Vokietijoje ir Švedijoje. Dabar įkvėpimo ir žinių semiuosi Norvegijos Valdorfo mokytojų asociacijos organizuojamuose tarptautinėse vasaros mokyklose, Kaselio Valdorfo mokytojų seminaro kursuose. Dirbdama mūsų mokykloje kiekvieną dieną patiriu gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę, būtį čia ir dabar, kai susiduriu su savo baimėmis, nerimu, nepasitikėjimu, mokausi juos įveikti ir perkeisti. To paties mokosi ir mūsų mokiniai. Tai visų mūsų žmogiškasis kelias.

Kai pati buvau mokinė, aktyviai sportavau lengvosios atletikos srityje. Iškovojau Lietuvos čempionės vardą, atstovavau Lietuvai tarptautinėse varžybose, todėl baigusi mokyklą toliau pasukau sporto link. Studijavau Vilniaus pedagoginiame universitete kūno kultūrą ir toliau tęsiau sportinę veiklą. 2008 metais įsidarbinau Vilniaus Valdorfo mokykloje kūno kultūros mokytoja. Dirbdama mūsų mokykloje subrendau kaip žmogus. Susidūriau su naujomis sporto išraiškomis, dalyvavau Botmerio gimnastikos seminaruose Švedijoje. Džiaugiuosi dirbdama su jaunais žmonėmis, matau kaip jie auga, bręsta ir stiprėja. Žmogui, o ypač jaunam, judėjimas yra gyvybiškai svarbus, todėl vadovaujuosi senovės antikoje gimusiu šūkiu „Sveikame kūne sveika siela!“

Jau neprisimenu, kada supratau, kad gyvenimą siesiu su anglu kalba, tačiau atrodo viskas klostėsi savaime. 2010 metais Vilniaus edukologijos universitete įgijau anglų filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ketvirtų metų pabaigoje vykusi praktika suteikė įkvėpimo ir stiprų postūmį pedagoginio darbo link. Valdorfo mokykla mano gyvenime atsirado po ilgų ieškojimų ir tapo ne tik darbo vieta, bet ir saviugdos bei savišvietos centru. Įvairūs Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminarai, kuriuose teko dalyvauti, kiekviena darbo diena diena praturtino mano pedagogines ir tėviškas žinias, suteikė naujos patirties. Mokau vyresniąją pakopą ir kiekvieną dieną žaviuosi mokinių drąsa, laisve ir kūrybingumu. Labai vertinu humoro jausmą, kuris turėtų būti neatsiejama kiekvieno mokytojo dalis.

Dar mokydamasi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje žinojau, jog noriu būti žmogumi, kuris organizuoja procesą. Juk visgi pasirinkau choro dirigavimo specialybę. Tačiau su pedagogine veikla susidūriau kur kas vėliau, kai baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir stačia galva kritau į studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia įgijau ir pedagoginę kvalifikaciją, ir patirties – dėsčiau studentams. Iki tol teko dalyvauti daugybėje tarptautinių projektų Lietuvoje ir užsienyje, tačiau jutau, jog atlikėjo veikla, nors ir maloni, tačiau turi pernelyg griežtas ribas. Taigi po ilgų gyvenimiškų pasispardymų atsidūriau Valdorfo mokykloje. Šį momentą galiu pavadinti netikėta, tačiau laiminga atomazga ir nauja pradžia. Visuomet jutau, jog muzika gydo. O, kaip žinia, bet koks procesas gali būti užkrečiamas. Net ir gydomasis. Taigi, šiuo užkratu nusprendžiau pasidalinti ir mūsų mokykloje.

Dvylika savo gyvenimo metų lankiau tradicinę valstybinę mokyklą, kurioje buvo ir šilto, ir šalto. Vėliau ketverius metus paskyriau studijoms ir 2012 metais Vilniaus universitete įgijau lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos bakalauro laipsnį. Kadangi po mokyklos iškart šokau į kitą mokslo traukinį, nespėjau nė suprasti, ką dar galiu, todėl rinkausi įvarius darbus, kurie galėtų mane parodyti kitoje šviesoje. Žmonai pradėjus dirbti viename iš Vilniaus Valdorfo darželių, pamažu į bendruomenės veiklas įsisukau ir aš. Šviesa užpildė dar nematytas kerteles. 2017 m. rudenį pradėjau lankyti tęstinius Valdorfo mokytojų rengimo kursus ir suvokiau, kokia ši aplinka man yra miela. O pradėjęs dirbti atradau, kad mokytojo darbas – tos spalvos, kurių visą laiką ieškojau, tai kūryba, veržlumas, susikaupimas, betarpiškumas ir šviesa mokinių, jų tėvų ir kolegų akyse. Taip prasideda mano naujasis kelias.

Dar besimokant 9-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šv. Kristoforo gimnazija) kilo noras įrodyti, kad mokinių ir mokytojų santykiai gali būti ir kitokie – remtis ne vien baime ir prisitaikymu. Vilniaus universitete baigus klasikinės filologijos studijas teko padirbėti įvairiose institucijose – kultūrinėse, švietimo, valstybinėse. Supratau, kad didžiausią džiaugsmą man teikia bendravimas su jaunais žmonėmis, dalinimasis mintimis, požiūriais. Supratau ir dar vieną svarbų dalyką – turiu gebėjimų ir kantrybės aiškinti ir išaiškinti, o kartais įkvėpti ar padėti patikėti savo jėgomis. Tai patenkina gyvenimo prasmės pojūtį ir skatina tobulėti. Tačiau dirbdama tradicinėse mokyklose pajutau, kad mano idealai ir vertybės gerokai prasilenkia su kitų. Norėjosi kitokio požiūrio į Jauną Žmogų, kitokios bendravimo aplinkos, kolegų bendraminčių. Ėmiau ieškoti ir… radau! Štai jau septinti metai esu čia, kur man gera būti – Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenėje, tarp atvirų ir drąsių mokinių, jų geranoriškų tėvų bei entuziastingų kolegų. Pedagoginiai seminarai užsienyje (Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje, Ukrainoje, Latvijoje) ir Lietuvoje, mokyklos vertybinės nuostatos man leidžia patenkinti pagrindinį mano siekį – patirti gyvenimo džiaugsmą nuolat mokantis pačiai ir padedant tą daryti kitiems, be baimės ir prisitaikėliškumo.

Vidutinio amžiaus mokytojas, vedęs, auginantis tris vaikus – esu pačiame jėgų žydėjime! Studijuodamas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete atsitiktinai patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą, vykusį Maskvoje. Ten išgirstos mintys skambėjo labai naujoviškai, revoliucingai ir krito būsimajam mokytojui į širdį. 1996 metais, kai baigiau universitetą, atsirado galimybė mokytis ir dirbti Šveicarijoje, kur gavau Valdorfo pedagogikos socialinio pedagogo diplomą, beje, pripažintą ir Šveicarijos valstybinių institucijų. Mūsų mokykloje su pertraukomis dirbu jau septintus metus, čia esanti geranoriška, pasitikėjimu ir lygiateisiškumu grįsta atmosfera skatina tobulėti, eiti pirmyn ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus. Už iniciatyvą čia niekas nebaudžia, vaizduotės nevaržo, nebent tu pats.