MOKYTOJAI

Mūsų, kaip ir kitose Valdorfo mokyklose, mokytojas dirba laisvai ir kūrybingai, savo sprendimus grindžia žmogaus raida – vaiko amžiaus tarpsniais, jų pažinimu ir atliepimu. Susipažinkite su keletu mūsų mokytojų (seka pagal vardą, abėcėlės tvarka).

2013 metais baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, įgijau istorijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ieškodamas savojo kelio išvykau į Vokietiją, kur Berlyne dirbau privačioje mokykloje „Klax-Sekundarschule“. Joje, taip pat Vytauto Didžiojo gimnazijose Klaipėdoje ir Vilniuje, brendau kaip mokytojas ir žmogus. Labai rimtai žiūriu į mokytojų pareigą auklėti vaikus, todėl mokymą grindžiu tolerancija, nuoširdumu, pilietiškumu, kūrybiškumu ir laisve tobulėti. Nuo 2014 m. rugsėjo esu mokytojas Vilniaus Valdorfo mokykloje – bendruomenėje, kuri žavi savo kūrybine energija ir laisvės pojūčiu.

Antanas Jonušas

1997 metais Vilniaus universitete baigiau biologijos – genetikos – studijų programą ir įgijau magistro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau ilgą laiką dirbau Biochemijos institute. Už tyrimus virusų genetikos srityje 2003 m. man buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 2010 m. pradėjau dirbti Vilniaus Valdorfo mokykloje chemijos ir geografijos mokytoju. Mokykloje dirbu dėl kelių priežasčių – man patinka mokyti, mokytojo darbas yra labai prasmingas ir kūrybiškas. Kūrybai reikia laisvės, todėl renkuosi Valdorfo mokyklą.

Audrius Driukas

Pirmą kartą apie Valdorfo pedagogiką išgirdau studijuodama Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, pedagogikos paskaitose. 1992 metų vasarą, po diplomų įteikimo, patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą. Visa tai, ką pasakojo ir rodė mokytojai-praktikai iš Olandijos ir Anglijos, mane pribloškė – matematikos ir visų kitų dalykų galima mokytis be streso, smagiai žaidžiant, šokinėjant, ritmiškai trepsint, piešiant, klausantis istorijų! Vėliau mūsų trys dukros lankė Valdorfo darželio grupę, o 2000 metais kartu su vyresniąja dukra atėjau į mokyklą. Pirmaisiais metais buvau tiesiog aktyvi mama – organizavau Pavasario mugę, leidau informacinį laikraštuką ir… dirbau valytoja! Dar po metų jau mokiau matematikos ir tai darau iki šiol. Taip pat organizuoju mokyklos darbą, sudarinėju tvarkaraščius, ieškau naujų mokytojų, dalyvauju valdymo grupėse ir kitose veiklose. Įgijau Valdorfo mokytojo kvalifikaciją Štutgarto Hogschulle organizuotuose nuotoliniuose kursuose, mokiausi Intuityviosios pedagogikos kursuose Vokietijoje ir Švedijoje. Dabar įkvėpimo ir žinių semiuosi Norvegijos Valdorfo mokytojų asociacijos organizuojamuose tarptautinėse vasaros mokyklose, Kaselio Valdorfo mokytojų seminaro kursuose. Dirbdama mūsų mokykloje kiekvieną dieną patiriu gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę, būtį čia ir dabar, kai susiduriu su savo baimėmis, nerimu, nepasitikėjimu, mokausi juos įveikti ir perkeisti. To paties mokosi ir mūsų mokiniai. Tai visų mūsų žmogiškasis kelias.

Aušra Puskunigienė

Studijavau man asmeniškai brangius menus – muziką ir šokį. Universitete įgijau edukologijos magistro laipsnį. Savo praktinėje-profesinėje veikloje tyrinėju ir ieškau judesio (šokio) ryšio su garsu (muzika). Man įdomu, kaip šie menai veikia tarpusavyje, kokia jų ryšio nauda ugdymui. Esu laiminga Valdorfo mokyklos mokytoja, nes čia radau terpę šiems ieškojimams skleistis ir juos pritaikyti.

Berta Kupčiūnė

Kai pati buvau mokinė, aktyviai sportavau lengvosios atletikos srityje. Iškovojau Lietuvos čempionės vardą, atstovavau Lietuvai tarptautinėse varžybose, todėl baigusi mokyklą toliau pasukau sporto link. Studijavau Vilniaus pedagoginiame universitete kūno kultūrą ir toliau tęsiau sportinę veiklą. 2008 metais įsidarbinau Vilniaus Valdorfo mokykloje kūno kultūros mokytoja. Dirbdama mūsų mokykloje subrendau kaip žmogus. Susidūriau su naujomis sporto išraiškomis, dalyvavau Botmerio gimnastikos seminaruose Švedijoje. Džiaugiuosi dirbdama su jaunais žmonėmis, matau kaip jie auga, bręsta ir stiprėja. Žmogui, o ypač jaunam, judėjimas yra gyvybiškai svarbus, todėl vadovaujuosi senovės antikoje gimusiu šūkiu „Sveikame kūne sveika siela!“

Daiva Vingelienė

Jau mokydamasi mokykloje žinojau, kad dirbsiu su vaikais. Baigiau Vilniaus pedagoginę mokyklą, vėliau studijavau tuometiniame Šiaulių pedagoginiame universitete. Dirbau valstybiniuose darželiuose, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“. Mačiau, kad darželiuose daug prisitaikymo, o mokykloje vaikams nuobodu, daug stereotipų, mechaniško darbo. Kai tapau mama ieškojau pedagogikos, kuri skatintų kūrybiškumą, gilintųsi į vaikų poreikius. Su grupe bendraminčių ėmėme siekti, kad Vilniuje atsirastų Valdorfo mokykla. Didžiuojuosi, kad visi keturi mano vaikai – Valdorfo mokyklos mokiniai (du jau baigė). 15 metų lankiau Valdorfo seminarus, įgijau Valdorfo mokytojos diplomą. Ši pedagogika užkrėtė idėja kurti ir tobulėti visą gyvenimą.

Dina Vidūnienė

Jau neprisimenu, kada supratau, kad gyvenimą siesiu su anglu kalba, tačiau atrodo viskas klostėsi savaime. 2010 metais Vilniaus edukologijos universitete įgijau anglų filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ketvirtų metų pabaigoje vykusi praktika suteikė įkvėpimo ir stiprų postūmį pedagoginio darbo link. Valdorfo mokykla mano gyvenime atsirado po ilgų ieškojimų ir tapo ne tik darbo vieta, bet ir saviugdos bei savišvietos centru. Įvairūs Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminarai, kuriuose teko dalyvauti, kiekviena darbo diena diena praturtino mano pedagogines ir tėviškas žinias, suteikė naujos patirties. Mokau vyresniąją pakopą ir kiekvieną dieną žaviuosi mokinių drąsa, laisve ir kūrybingumu. Labai vertinu humoro jausmą, kuris turėtų būti neatsiejama kiekvieno mokytojo dalis.

Edvinas Kučinskas

Esu valdorfietė nuo lopšio laikų tikrąja šio žodžio prasme. Lankiau Valdorfo darželio grupę, tada dvylika metų mokiausi Vilniaus Valdorfo mokykloje, galiausiai, štai, jau antri metai su džiaugsmu dirbu mokytoja. Juokinga, nes prieš keletą metų taip nuoširdžiai stengiausi atsitraukti nuo mokyklos, galvojau, negi geriausia, ką galiu nuveikti – tai grįžti į savo pačios mokyklą? Pasirodo, tikrai taip! Dirbti su vaikais, mokyti savo mėgstamiausio dalyko – muzikos – yra mane įprasminanti, tikrą džiugumą ir širdies lengvumą teikianti veikla. Baigusi mokyklą studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje muzikologijos specialybę, taip pat įgijau pedagogės kvalifikaciją. Magistrui pasirinkau muzikos terapijos studijas Suomijoje. Tikiu, jog mano valdorfinė patirtis, muzikos studijos ir daug metų savanorystės vaikų stovyklose padeda keliauti savitu emilijišku mokytojos keliu!

Emilija Puskunigytė

Dar mokydamasi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje žinojau, jog noriu būti žmogumi, kuris organizuoja procesą. Juk visgi pasirinkau choro dirigavimo specialybę. Tačiau su pedagogine veikla susidūriau kur kas vėliau, kai baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir stačia galva kritau į studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia įgijau ir pedagoginę kvalifikaciją, ir patirties – dėsčiau studentams. Iki tol teko dalyvauti daugybėje tarptautinių projektų Lietuvoje ir užsienyje, tačiau jutau, jog atlikėjo veikla, nors ir maloni, tačiau turi pernelyg griežtas ribas. Taigi po ilgų gyvenimiškų pasispardymų atsidūriau Valdorfo mokykloje. Šį momentą galiu pavadinti netikėta, tačiau laiminga atomazga ir nauja pradžia. Visuomet jutau, jog muzika gydo. O, kaip žinia, bet koks procesas gali būti užkrečiamas. Net ir gydomasis. Taigi, šiuo užkratu nusprendžiau pasidalinti ir mūsų mokykloje.

Julija Kostiukevičiūtė

Mūsų mokykloje devynioliktus metus dirbu muzikos mokytoja, iš jų septynerius esu ir klasės mokytoja. Baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos bakalauro studijas. Prieš 19 metų, ieškodama savo sūnums mokyklos (visi trys mokyklą jau baigė), susidomėjau Valdorfo pedagogika. Tuo metu mokykla kūrėsi ir aš aktyviai prisijungiau. Valdorfo pedagogikos išsilavinimą įgijau Vokietijoje stebėdama muzikos pamokas, dalyvavau trijų metų tęstiniame IAO seminare bei trijų metų IPS seminare. 2007–2011 metais su kolegėmis kūrėme ir dirbome Ugdymo meno mokykloje. Didysis mano mokytojas ir įkvėpėjas – Par Ahlbom, Švedijos Solviko mokyklos įkūrėjas, kompozitorius, iš kurio mokausi jau 13 metų.

Jurga Sarapinienė

Dvylika savo gyvenimo metų lankiau tradicinę valstybinę mokyklą, kurioje buvo ir šilto, ir šalto. Vėliau ketverius metus paskyriau studijoms ir 2012 metais Vilniaus universitete įgijau lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos bakalauro laipsnį. Kadangi po mokyklos iškart šokau į kitą mokslo traukinį, nespėjau nė suprasti, ką dar galiu, todėl rinkausi įvarius darbus, kurie galėtų mane parodyti kitoje šviesoje. Žmonai pradėjus dirbti viename iš Vilniaus Valdorfo darželių, pamažu į bendruomenės veiklas įsisukau ir aš. Šviesa užpildė dar nematytas kerteles. 2017 m. rudenį pradėjau lankyti tęstinius Valdorfo mokytojų rengimo kursus ir suvokiau, kokia ši aplinka man yra miela. O pradėjęs dirbti atradau, kad mokytojo darbas – tos spalvos, kurių visą laiką ieškojau, tai kūryba, veržlumas, susikaupimas, betarpiškumas ir šviesa mokinių, jų tėvų ir kolegų akyse. Taip prasideda mano naujasis kelias.

Mykolas Zovė

Mūsų mokykloje dirbu nuo 1999-ųjų. Esu baigusi M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dailės skyrių, turiu tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto dailės krypties diplomą. Menas ir kūryba neatsiejama mano gyvenimo dalis. Šia patirtimi man labai įdomu dalytis, gilintis, kokiu būdu ją perteikti jaunai, besiformuojančiai asmenybei. Mokau vyresnes klases piešti ir tapyti, o taip pat, pagal savo sudarytą mokomąją programą, supažindinu jaunuolius su dailės istorijos ir architektūros pagrindais. Septynerius metus nuo 1 iki 7 klasės buvau klasės mokytoja, dabar vėl turiu auklėtinius. Nuo pirmųjų darbo metų mūsų mokykloje lankausi Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminaruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paskaitos, praktiniai užsiėmimai kiekvieną kartą suteikia galimybę susitikti su stipriomis ir kūrybingomis asmenybėmis, Valdorfo mokyklų pedagogais, kurie įkvepia visam gyvenimui. Man didelė vertybė dirbti mokykloje, kuri plačiąja prasme yra bendruomenė, kurianti mokyklą pagal žmogaus prigimtinius poreikius, kuri yra lyg šeimos erdvė, reikalinga žmogui nuolat mokytis, augti ir tobulėti.

Nijolė Akstinienė

Dar besimokant 9-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šv. Kristoforo gimnazija) kilo noras įrodyti, kad mokinių ir mokytojų santykiai gali būti ir kitokie – remtis ne vien baime ir prisitaikymu. Vilniaus universitete baigus klasikinės filologijos studijas teko padirbėti įvairiose institucijose – kultūrinėse, švietimo, valstybinėse. Supratau, kad didžiausią džiaugsmą man teikia bendravimas su jaunais žmonėmis, dalinimasis mintimis, požiūriais. Supratau ir dar vieną svarbų dalyką – turiu gebėjimų ir kantrybės aiškinti ir išaiškinti, o kartais įkvėpti ar padėti patikėti savo jėgomis. Tai patenkina gyvenimo prasmės pojūtį ir skatina tobulėti. Tačiau dirbdama tradicinėse mokyklose pajutau, kad mano idealai ir vertybės gerokai prasilenkia su kitų. Norėjosi kitokio požiūrio į Jauną Žmogų, kitokios bendravimo aplinkos, kolegų bendraminčių. Ėmiau ieškoti ir… radau! Štai jau septinti metai esu čia, kur man gera būti – Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenėje, tarp atvirų ir drąsių mokinių, jų geranoriškų tėvų bei entuziastingų kolegų. Pedagoginiai seminarai užsienyje (Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje, Ukrainoje, Latvijoje) ir Lietuvoje, mokyklos vertybinės nuostatos man leidžia patenkinti pagrindinį mano siekį – patirti gyvenimo džiaugsmą nuolat mokantis pačiai ir padedant tą daryti kitiems, be baimės ir prisitaikėliškumo.

Raminta Saldžiūnienė

Esu vokiečių kalbos mokytoja, išsilavinimą puikūs dėstytojai suteikė tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau 9 metai dirbu darbą, kurį visada ir norėjau dirbti. Valdorfo mokykla suteikė man galimybę mokyti, ugdyti, gebėti įkvėpti kitus, dirbti su nuostabiais mokiniais, profesionaliais kolegomis ypatingoje aplinkoje. Didelės patirties, kaip dirbti su vaikais, įgijau Valdorfo organizuojamuose užsienio kalbų bei IAO seminaruose, Kari Frid gydančiosios pedagogikos seminare „Kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais“, Oslo R. Šteinerio universitetinės kolegijos lektoriaus Godi Keller seminare „Gyvenimo kompetencijų ugdymas“, Intuityvios pedagogikos seminaruose, Merete Lovlie iš Solviko mokyklos (Švedija) paskaitose. Nemažai patirties pasisėmiau stebėdama pamokas Valdorfo mokykloje Eslingene (Vokietija) bei Solviko mokykloje (Švedija). Savo darbe vadovaujuosi A. Einšteino žodžiais: „Didžiausias mokytojo pasiekimas yra sugebėjimas pažadinti mokinio kūrybiškumą ir smalsumą“. Manau, kad šių savybių puoselėjimas yra mokytojo siekiamybė kasdienybėje ir profesinėje veikloje.

Rūta Zdanytė

Vidutinio amžiaus mokytojas, vedęs, auginantis tris vaikus – esu pačiame jėgų žydėjime! Studijuodamas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete atsitiktinai patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą, vykusį Maskvoje. Ten išgirstos mintys skambėjo labai naujoviškai, revoliucingai ir krito būsimajam mokytojui į širdį. 1996 metais, kai baigiau universitetą, atsirado galimybė mokytis ir dirbti Šveicarijoje, kur gavau Valdorfo pedagogikos socialinio pedagogo diplomą, beje, pripažintą ir Šveicarijos valstybinių institucijų. Mūsų mokykloje su pertraukomis dirbu jau septintus metus, čia esanti geranoriška, pasitikėjimu ir lygiateisiškumu grįsta atmosfera skatina tobulėti, eiti pirmyn ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus. Už iniciatyvą čia niekas nebaudžia, vaizduotės nevaržo, nebent tu pats.

Simas Urbonavičius

Pirmą kartą pasakiau, kad noriu būti mokytoju, kai man buvo treji. Šiandien esu matematikos ir informatikos mokytojas. Baigiau Vilniaus universitetą, turiu magistro diplomą. Valdorfo mokykla mane įkvepia savo dėmesiu žmogaus visapusiškumui: man gyvenime svarbūs tiek menas, tiek mokslas, tiek bendravimas. Apkeliavau 37 valstybes, atlikau pagrindinį vaidmenį roko operoje, šoku, programuoju, kuriu dainas, auginu pomidorus, tapau, organizuoju stovyklas, renginius. Esu dirbęs įvairiose mokyklose: Vilniaus licėjuje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, „Saulės“ privačioje gimnazijoje, tačiau tik čia jaučiuosi kaip namuose – labai vertinu mokyklos tėvų ir mokytojų bendruomenę.

Tomas Šiaulys