PASIMOKYTI – Į KITAS ŠALIS

Mūsų mokiniai pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ ilgalaikio mobilumo projektuose. Kaip mokykla tam ruošiasi?

Kokia mintis pirmiausia iškyla išgirdus žodį „Erasmus“? Dažnas iš mūsų tikriausiai pagalvotų apie ilgalaikį mokymąsi užsienyje studijų laikotarpiu. Pastaraisiais metais „Erasmus“ programa sudaro sąlygas, remia ir skatina tokį mokymąsi tarp moksleivių.  

Mokinių mobilumas mokymosi tikslais ilgalaikiu laikomas, kai moksleivis kitos šalies mokykloje mokosi mažiausiai mėnesį. Kol kas ši mobilumo rūšis mokyklose  gana nauja, neįprasta. Mokykloms, tėvams ir jaunuoliams kyla daug klausimų: kokia tokios patirties nauda, kaip rasti patikimus partnerius, priimančią šeimą, kaip suderinti mokymosi programas. 

Norėdama atsakyti į šiuos ir daugelį kitų klausimų, Islandijos nacionalinė „Erasmus“ agentūra 2025 m. spalio 6–9 d  Rejkavike organizavo tarptautinį seminarą  „Long-Term Learning Mobility of School Pupils“ („Ilgalaikis mokinių mokymosi mobilumas“). Seminare dalyvavo dalyviai iš 25 Europos šalių, tarp jų ir aš, Vilniaus Valdorfo mokyklos administratorė, „Erasmus“ koordinatorė Eglė. 

Mūsų mokykla turi „Erasmus“ akreditaciją. Mokytojai tobulinasi kursuose, darbo stebėjimo vizituose, kviečiamės išorės ekspertus. Taip pat nuo praėjusių metų mūsų moksleiviai dalyvauja grupinėse išvykose (jau įvyko du tokie projektai). Pirmą kartą gavome finansavimą dar vienai – ilgalaikio mokinių mobilumo veiklai. Tai reiškia, kad jau šiais mokslo metais keli mūsų mokiniai vyks pasimokyti į kitas šalis. Tad dalyvauti šiame seminare buvo itin svarbu ir naudinga. 

Svarbu gerai pasiruošti

Seminaras buvo trumpas, bet itin intensyvus. Buvo labai įdomu dalintis patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, parsivežti žinių ir įrankių, padėsiančių sklandžiai organizuoti ilgalaikes mokinių išvykas. 

Dalyviai atkreipė dėmesį, jog planuojant ilgalaikio mobilumo projektą, verta rinktis patikimus partnerius, su kuriais jau yra užmegztas sėkmingas bendradarbiavimas. Gerai būti stebėjus darbą jų mokykloje, dalyvavus grupiniame mobilumo projekte, susitikus ir susipažinus kursuose, turėjus paruošiamąjį vizitą, priėmus partnerių mokytojus ar mokinius savo mokykloje. Nors internetinės platformos yra puikus būdas užmegzti kontaktus, visgi kolegų patirtis sako, kad prieš išleidžiant mokinius į kitą šalį geriausia su partneriais turėti bendro darbo patirties.  

Kiekvienam mobilumo projektui svarbiausia yra gerai pasiruošti. Būtinų nuveikti darbų sąrašas tikrai netrumpas: jau suradus partnerius, reikia susirasti priimančią šeimą, su ja susipažinti, užmegzti kontaktą, netgi susitarti taisykles, kokių yra įprastai laikytis vienai ar kitai šeimai, išsiaiškinti vieni kitų įpročius ir lūkesčius viešnagei, pasiruošti psichologiškai, suderinti tvarkaraščius, mokymosi programą. 

Kyla iššūkių

Svečioje šalyje mokinį gali ištikti kultūrinis šokas, kilti įvairių socialinių nesusipratimų, namų ilgesys ar kitokių iššūkių. Kolegos dalinosi, kad net vakarienės laikas gali tapti nemenku išbandymu: jei mokinys namie įpratęs valgyti vėliausiai 18 val., o priimančioje šeimoje pagrindinis maistas visiems kartu valgomas 20 val.? 

Psichologinis pasirengimas svarbus ne tik mokiniui, bet ir jį/ ją išleidžiantiems tėvams. Kiek (ne)kontroliuoti, kiek suteikti laisvės, tikėti ir pasitikėti savo jaunuoliu, bet tuo pačiu ir būti prieinamu, jei reiktų pasiguosti ir pasitarti. Kolegos dalinosi ir  šypsnį spaudžiančiais nutikimais: tėvai sukėlė ant kojų abi mokyklas, nes valandą negalėjo prisiskambinti dukrai. Pasirodo, dukra neatsiliepė, nes lankėsi grožio salone.  

Mokyklos vaidmuo taip pat itin svarbus, ne tik bendradarbiavimo su partneriais, bet ir akademinėje srityje. Svarbu suderinti mokymosi programas, tvarkaraštį, galbūt aptarti su mokiniu ir šeimomis popamokinės veiklos galimybes. Rekomenduojama, kad mokinys priimančioje mokykloje neturėtų daugiau kaip 3-4 pamokų kasdien, taip pat iki išvykimo reikia suderinti, ar moksleivis mokysis dalykus savo mokykloje, kokius, kaip, ką konkrečiai ir kaip atsiskaitys už tai grįžęs. 

Grįžus iš mobilumo į savą mokyklą iššūkiai taip pat nebūtinai baigiasi: kaip integruoti įgytą patirtį, pasivyti klasiokus tam tikruose dalykuose, atkurti ryšį su klasės draugais, kaip susitaikyti su tuo, kad viešnagės metu tam tikri dalykai patiko labiau nei namie? 

Patirtys augina

Tinkamai pasirengus, ilgalaikis mobilumas gali tapti itin vertinga patirtimi jauno žmogaus gyvenime. Tokia patirtis suteikia mokiniams unikalią galimybę augti tiek akademiškai, tiek asmeniškai. Tokios patirtys padeda ne tik tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, bet ir ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei kultūrinį sąmoningumą.

Gyvenimas ir mokymasis kitoje šalyje skatina brandą, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. Mokiniai išmoksta prisitaikyti prie naujos aplinkos, įveikti iššūkius ir priimti sprendimus savarankiškai. Kasdienis bendravimas su bendraamžiais užsienyje leidžia natūraliai tobulinti kalbos įgūdžius ir geriau suprasti kitos šalies kultūrą, papročius bei vertybes. Dalyvaudami mobilumo projektuose mokiniai susipažįsta su skirtingomis ugdymo sistemomis, mokymosi metodais ir požiūriais į švietimą. Tai praplečia akiratį ir padeda įžvelgti naujų mokymosi galimybių. Užmezgami ilgalaikiai ryšiai su bendraamžiais ir mokytojais iš kitų šalių. Tokie kontaktai neretai išlieka ir po projekto pabaigos, skatindami tolesnį tarptautinį bendradarbiavimą.

Seminaro dalyviai dalinosi teigiamasi pavyzdžiais, kaip po ilgalaikių mobilumo projektų pasikeičia mokinių gyvenimas. Dalyvavimas tarptautinėje veikloje įkvepia mokinius labiau stengtis, kelti sau aukštesnius tikslus ir aktyviau domėtis pasauliu bei savo ateities perspektyvomis.

Planuojame, kad šiais mokslo metais ilgalaikio mobilumo projektuose galės dalyvauti Vilniaus Valdorfo mokyklos vienuoliktokai. Nuo praėjusių metų bendradarbiaujame su viena Belgijos mokykla, keli mokiniai iš abiejų mokyklų jau dalyvavo mainuose, tad kaupsime patirtį toliau!

Eglė Kučinskienė

Vilniaus Valdorfo mokyklos administratorė, „Erasmus“ koordinatorė