MOKYTOJAI KELIAUJA

Džiaugiamės, kad mūsų mokyklos mokytojai vis leidžiasi į programos  „Erasmus“ finansuojamas užsienio keliones, kuriose semiasi gerosios patirties ir įkvėpimo iš kitų Valdorfo mokyklų.

Svečiuose pas Berlyno Kreuzbergo Valdorfo mokyklos kolegas 

Balandžio 21–23 dienomis lankėmės ir stebėjome pamokas Berlyno Kreuzbergo Valdorfo mokykloje. Didelė mokykla prieš 40 metų įsikūrusi įvairiaspalviame rajone. Mokykloje mokosi apie 700 mokinių. Ji priima vaikus su įvairiais specialiaisiais poreikiais. Klasėse apie trečdalis moksleivių turi mokymosi sunkumų ir fizinių negalių. Klasės panašaus dydžio kaip ir mūsų mokykloje. Daugelyje pamokų dirba du mokytojai. Vienas asistuoja arba išsiveda specialiųjų poreikių mokinius dirbti atskirai į šalia esančią klasę.

Mokytojai dirba savo korpusuose (kurių yra daug) ir klasėse, retai susitikdami su kitų pakopų kolegomis. Jie keliauja iš korpuso į korpusą su sunkiomis kuprinėmis, regis, yra nuolatiniame judėjime. O vaikai primena mūsiškius: aktyvūs, kartais garsūs, kūrybiški, smalsūs, klasėje judrūs.

Pamokos visur daugmaž panašios į mūsų. Pagrindinė trečiokų pamoka prasideda nuo ryto rato su pasidalijimu apie rūpesčius, nutikimus. Susižymima, ko nėra. Uždegama žvakė ir sakoma prakalba. Tada sustumdomi į vietas stalai ir pamoka prasideda. Tąkart – apie laiką ir daugybą. Pažįstama. Šiek tiek teorijos, šiek tiek darbo sąsiuviniuose. Pamoka baigiasi 9:30 ir  visi išdunda į lauką. Nes taip parašyta tvarkaraštyje – lauko pertrauka. Mokytoja užrakina klasę. Atrakina kita, vedanti kitą pamoką, mokytoja. Visi mokytojai budi tik lauke. Daugelis užsienio kalbų mokytojų yra ne vokiečiai, o britai, amerikiečiai, rusai. Gal dėl kultūrinių skirtumų jie atviri ir lengvai įsileidžia, atvirai bendrauja. Vaikai su mokymosi sunkumais neturi antros užsienio kalbos, vietoje to mokosi matematikos ir vokiečių.

Mokyklos kiemas didelis ir padalintas į skirtingas erdves. Yra vietų prisėsti, pasislėpti, nučiuožti, užlipti, pabėgioti, pasižvalgyti ir kur dviratį pasistatyti. Erdvioje ir atviroje valgykloje – tik vegetariškas maistas su gausiu salotų baru. Itin išvystyta susitvarkymo po savęs kultūra. Aplinkui įvairūs mokinių piešti plakatai, kurie skatina deramą elgesį valgymo vietoje. Pati mokyklos architektūra taip pat įdomi. Ryškus raudonas fasadas, kuris yra tarsi stogas nuo lietaus ir kaitrios saulės. Mokyklos fojė erdvu ir gana tuščia. Nėra jokių ypatingų dirgiklių laukiantiems, kol bus atvertos durys į klases (7:45 val.). Rūbinės – klasėse. Vidaus avalynės taisyklės šioje mokykloje nėra dėl gausybės korpusų ir nuolatinio vaikščiojimo per lauką.

Aplankę kolegas Vokietijoje likome laimingi, įsikvėpę ir tarsi pasitvirtinę, kad kai kurie dalykai pasaulyje yra tiesiog maloniai universalūs. Kelionė finansuota iš Erasmus Plus mainų programos.

Tschüss! 

Rūta, Eglė, Goda ir Edvinas 

Semtis gerosios patirties – į Pernu Estijoje

Kelios mūsų mokyklos mokytojos keliavome į Pernu Waldorfkool semtis gerosios patirties iš Estijos kolegų. Buvome šiltai sutikti nedidelėje ir jaukioje mokykloje, kurioje praleidome 3 dienas. Vyko daug naudingų pokalbių su kolegomis, stebėjome pamokas įvairiose klasėse ir grįžome kupini minčių ir idėjų. Šią galimybę mums suteikė „Erasmus“  mainų programa.

Labai patiko mielas Pernu miestelis pajūryje, kuriame yra daug dramblių skulptūrų. Pernu mieste Estijoje dramblių skulptūros, ypač garsioji čiuožykla-dramblys paplūdimio parke, tapo populiariu simboliu dėl vietos istorijos ir pramogų. 2013 metais, minint 175-ąjį kurorto jubiliejų, čia buvo įkurdinta žalių dramblių šeimyna, kuri papildė jau anksčiau pamėgtą vaikų čiuožyklą.

Nuo to laiko mieste dramblių vis daugėja ir suteikia miesteliui unikalumo. 

Vaiva, Danutė, Vilija ir  Edita

2026