Dar besimokant mokykloje kilo noras įrodyti, kad mokinių ir mokytojų santykiai gali būti ir kitokie – ne vien remti baime ir prisitaikymu. Baigus Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijas teko padirbėti įvairiose institucijose – kultūrinėse, švietimo, valstybinėse. Turėdama ką palyginti supratau, kad didžiausią džiaugsmą man teikia bendravimas su jaunais žmonėmis, dalinimasis mintimis, požiūriais. Supratau, kad turiu gebėjimų ir kantrybės aiškinti ir išaiškinti, įkvėpti ar padėti patikėti savo jėgomis. Tai teikia gyvenimo prasmės pojūtį ir skatina tobulėti. Dirbdama tradicinėse mokyklose pajutau, kad mano vertybės gerokai prasilenkia su kitų. Norėjosi kitokio požiūrio į Jauną Žmogų, kitokios bendravimo atmosferos, kolegų bendraminčių. Ėmiau ieškoti ir... radau! Ir štai jau daug metų esu čia, kur man gera būti – Vilniaus Valdorfo mokyklos bendruomenėje, tarp atvirų ir drąsių mokinių, jų geranoriškų tėvų bei entuziastingų kolegų. Pedagoginiai seminarai užsienyje (Švedijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje, Ukrainoje, Latvijoje) ir Lietuvoje, mokyklos vertybinės nuostatos man leidžia patirti gyvenimo džiaugsmą nuolat mokantis ir padedant tą daryti kitiems be baimės ir prisitaikėliškumo.

Regis, dar būdama darželyje kalbėdavau savo „anglų“ kalba ir žinojau, jog užaugusi būsiu mokytoja – nuolat stebėdavau savo mokytojus ir mintyse jiems rašydavau minusus ir pliusus. Paauglystėje nėriau į meno pasaulį stačia galva ir, tik pabaigusi menų studijas Londone bei grįžusi į gimtinę, įšokau į mokytojos batus, kas iš karto atrodė natūralu ir sava. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę mokyti anglų kalbos gimnazistus – man svarbu, kad mokiniai kuo geriau išlaikytų brandos egzaminus ir tuo pačiu stengiuosi juos supažindinti su anglakalbių autorių klasikine ir moderniąja kūryba. Smagu kartu su jaunimu pasinerti į skirtingas kultūras, kalbėtis apie meną, skaityti ir kurti poeziją anglų kalba.

Esu vokiečių kalbos mokytoja, išsilavinimą puikūs dėstytojai suteikė tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jau 9 metai dirbu darbą, kurį visada ir norėjau dirbti. Valdorfo mokykla suteikė man galimybę mokyti, ugdyti, gebėti įkvėpti kitus, dirbti su nuostabiais mokiniais, profesionaliais kolegomis ypatingoje aplinkoje. Didelės patirties, kaip dirbti su vaikais, įgijau Valdorfo organizuojamuose užsienio kalbų bei IAO seminaruose, Kari Frid gydančiosios pedagogikos seminare „Kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais“, Oslo R. Šteinerio universitetinės kolegijos lektoriaus Godi Keller seminare „Gyvenimo kompetencijų ugdymas“, Intuityvios pedagogikos seminaruose, Merete Lovlie iš Solviko mokyklos (Švedija) paskaitose. Nemažai patirties pasisėmiau stebėdama pamokas Valdorfo mokykloje Eslingene (Vokietija) bei Solviko mokykloje (Švedija). Savo darbe vadovaujuosi A. Einšteino žodžiais: „Didžiausias mokytojo pasiekimas yra sugebėjimas pažadinti mokinio kūrybiškumą ir smalsumą“. Manau, kad šių savybių puoselėjimas yra mokytojo siekiamybė kasdienybėje ir profesinėje veikloje.

Valdorfo pedagogika tiesiog “įtraukė” mane 1992m., kai tuometiniame Pedagogų profesinės raidos centre buvo organizuoti pirmi Valdorfo pedagogikos seminarai mokytojams ir darželių auklėtojams. Pajutau, kad tai mano kelias, mano pasaulėjauta. 

Mokiausi ir gilinau žinias mokymuose Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje,  Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Dalyvavau tęstiniuose Intuityviosios pedagogikos kursuose Švedijoje.

Svajojau, kad Valdorfo pedagogika rastų savo vietą Lietuvoje. 

Vilniaus Valdorfo mokykla tapo mano gyvenimo dalimi 1998 metais. 

Kelis  metus dirbau mokyklos administratore, taigi buvau pačiame derybų su valdininkais dėl mokyklos įteisinimo sukūryje.

2003 m. - 2017 buvau klasės mokytoja. Tuos metus prisimenu kaip buvimą nuolatinėje kūryboje, kaitoje ir pilnatvėje. Esu labai dėkinga už visus susitikimus, visas pamokas, kurias gavau.

Šiuo metu esu specialioji pedagogė ir padedu vaikams, turintiems įvairių mokymosi sunkumų -  mokytis, patirti pažinimo džiaugsmą ir neprarasti tikėjimo savo jėgomis.

Būdama 17 metų 1995 m. įstojau į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą studijuoti mano mėgiamos vokiečių kalbos. Studijuodama germanistikos magistrantūroje pradėjau dėstyti vokiečių kalbos gramatiką bei žodyną antrakursiams. 2001 m. baigiau germanistikos magistro studijas cum laude (lot. su pagyrimu). Doktorantūrą iškeičiau į gyvenimo universitetą ir per 10 metų įvairiose veiklose supratau, kad noriu grįžti mokyti kalbos. Valdorfu susidomėjau dar studijų laikais ir 2013 m. atėjau dirbti į Valdorfo mokyklą. Čia supratau, ką reiškia turėti pašaukimą, atskleidžiau savo kūrybiškumą, išmokau naujų požiūrių, metodikų, iš intraverto tapau ekstravertu. Savo darbe aš vadovaujuosi humanistiniais principais, bendrojo išsilavinimo žinių integravimu ir besąlygine meile. 

Mūsų mokykloje dirbu nuo 1999-ųjų. Esu baigusi M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dailės skyrių, turiu tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto dailės krypties diplomą. Menas ir kūryba neatsiejama mano gyvenimo dalis. Šia patirtimi man labai įdomu dalytis, gilintis, kokiu būdu ją perteikti jaunai, besiformuojančiai asmenybei. Mokau vyresnes klases piešti ir tapyti, o taip pat, pagal savo sudarytą mokomąją programą, supažindinu jaunuolius su dailės istorijos ir architektūros pagrindais. Septynerius metus nuo 1 iki 7 klasės buvau klasės mokytoja, dabar vėl turiu auklėtinius. Nuo pirmųjų darbo metų mūsų mokykloje lankausi Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminaruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paskaitos, praktiniai užsiėmimai kiekvieną kartą suteikia galimybę susitikti su stipriomis ir kūrybingomis asmenybėmis, Valdorfo mokyklų pedagogais, kurie įkvepia visam gyvenimui. Man didelė vertybė dirbti mokykloje, kuri plačiąja prasme yra bendruomenė, kurianti mokyklą pagal žmogaus prigimtinius poreikius, kuri yra lyg šeimos erdvė, reikalinga žmogui nuolat mokytis, augti ir tobulėti.

Į pedagogines studijas nukeliavau iš karto baigusi vidurinę mokyklą, net nesvarsčiau kito pasirinkimo, gal todėl, kad augau pedagogės šeimoje. Tačiau mano kelias į mokyklą buvo ilgas ir vingiuotas. Likimas pasisuko taip, kad pradėjau dirbti valstybės tarnyboje, įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį, ir užsibuvau palinkusi prie dokumentų kone dvidešimt metų. Ir tada likimas mane atvedė į Valdorfo bendruomenę, kurioje sužavėjo meilė žmogui, šilti santykiai tarp mokytojų, mokinių, tėvų. Valdorfo mokytojų kursuose atradau pedagogikos grožį ir magiją. Man patinka paprastus, tikrus dalykus išgyventi vėl ir vėl pažinimo džiaugsme su vaikais.

Studijavau man asmeniškai brangius menus – muziką ir šokį. Universitete įgijau edukologijos magistro laipsnį. Savo praktinėje-profesinėje veikloje tyrinėju ir ieškau judesio (šokio) ryšio su garsu (muzika). Man įdomu, kaip šie menai veikia tarpusavyje, kokia jų ryšio nauda ugdymui. Esu laiminga Valdorfo mokyklos mokytoja, nes čia radau terpę šiems ieškojimams skleistis ir juos pritaikyti.

Mūsų mokykloje muzikos mokytoja dirbu nuo 2000 m., po penkerių metų tapau ir klasės mokytoja. Baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos bakalauro studijas. Valdorfo pedagogika susidomėjau ieškodama mokyklos savo sūnums (visi trys mokyklą jau baigė). Tuo metu mokykla kūrėsi ir aš aktyviai prisijungiau. Valdorfo pedagogikos išsilavinimą įgijau Vokietijoje stebėdama muzikos pamokas, dalyvavau trijų metų tęstiniame IAO seminare bei trijų metų IPS seminare. 2007–2011 metais su kolegėmis kūrėme ir dirbome Ugdymo meno mokykloje. Didysis mano mokytojas ir įkvėpėjas – Par Ahlbom, Švedijos Solviko mokyklos įkūrėjas, kompozitorius, iš kurio mokiausi 13 metų.

Esu valdorfietė nuo lopšio laikų tikrąja šio žodžio prasme. Lankiau Valdorfo darželio grupę, tada dvylika metų mokiausi Vilniaus Valdorfo mokykloje, galiausiai, štai, jau antri metai su džiaugsmu dirbu mokytoja. Juokinga, nes prieš keletą metų taip nuoširdžiai stengiausi atsitraukti nuo mokyklos, galvojau, negi geriausia, ką galiu nuveikti – tai grįžti į savo pačios mokyklą? Pasirodo, tikrai taip! Dirbti su vaikais, mokyti savo mėgstamiausio dalyko – muzikos – yra mane įprasminanti, tikrą džiugumą ir širdies lengvumą teikianti veikla. Baigusi mokyklą studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje muzikologijos specialybę, taip pat įgijau pedagogės kvalifikaciją. Magistrui pasirinkau muzikos terapijos studijas Suomijoje. Tikiu, jog mano valdorfinė patirtis, muzikos studijos ir daug metų savanorystės vaikų stovyklose padeda keliauti savitu emilijišku mokytojos keliu!

Gimusi dalintis. Dar vaikystėje susodindavau lėles, pliušinius ir guminius žaislus ir juos mokindavau. Pildydavau mamos iš darbo parneštą žurnalą... Bet atėjus laikui pačiai lankyti mokyklą, mokyklos žavesys dingo. Nuolat jaučiau diskomfortą, niekaip nesupratau, kodėl mokinys yra nuasmenintas, nužmogintas tarsi neturėtų nei jausmų, nei poreikių, nei teisės į asmeninį gyvenimą. Labai laukiau to laiko, kai išsilaisvinsiu iš mokyklos. Dar studijų metais pradėjau dėstyti anglų kalbą studentams, vėliau mokiniams. Niekada nebuvau tokia, kokie buvo mano mokytojai. Man visada rūpėjo kiekvienas atskiras vaikas, jo vidinis gyvenimas. Man niekada neužtekdavo vadovėlio, visada norėdavosi medžiagą pateikti savaip, kitaip, kad ji pasiektų vaiką ir atlieptų jo poreikius. Visgi nepatiko man dirbti mokykloje, jaučiausi kitokia, nemokytojiška, ne tokia kaip kiti. Išėjau iš mokyklos prisiekdama sau, kad jau į mokyklą tai niekada negrįšiu. Bet grįžau! Atėjau į Vilniaus Valdorfo mokyklą. Tai yra tokia mokykla, apie kokią pati mąstydavau vaikystėje, tokia mokykla, kokią mintyse piešiau sau dirbdama mokykloje. Čia viskas yra apie vaiką. Ir čia būsiu tiek, kiek jausiu, kad dar turiu ką duoti. 

Jau neprisimenu, kada supratau, kad gyvenimą siesiu su anglu kalba, tačiau atrodo viskas klostėsi savaime. 2010 metais Vilniaus edukologijos universitete įgijau anglų filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Ketvirtų metų pabaigoje vykusi praktika suteikė įkvėpimo ir stiprų postūmį pedagoginio darbo link. Valdorfo mokykla mano gyvenime atsirado po ilgų ieškojimų ir tapo ne tik darbo vieta, bet ir saviugdos bei savišvietos centru. Įvairūs Valdorfo pedagogikos ir žmogotyros seminarai, kuriuose teko dalyvauti, kiekviena darbo diena diena praturtino mano pedagogines ir tėviškas žinias, suteikė naujos patirties. Mokau vyresniąją pakopą ir kiekvieną dieną žaviuosi mokinių drąsa, laisve ir kūrybingumu. Labai vertinu humoro jausmą, kuris turėtų būti neatsiejama kiekvieno mokytojo dalis.

Pirmą kartą apie Valdorfo pedagogiką išgirdau studijuodama Vilniaus universiteto Matematikos fakultete, pedagogikos paskaitose. 1992 metų vasarą, po diplomų įteikimo, patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą. Visa tai, ką pasakojo ir rodė mokytojai-praktikai iš Olandijos ir Anglijos, mane pribloškė – matematikos ir visų kitų dalykų galima mokytis be streso, smagiai žaidžiant, šokinėjant, ritmiškai trepsint, piešiant, klausantis istorijų! Vėliau mūsų trys dukros lankė Valdorfo darželio grupę, o 2000 metais kartu su vyresniąja dukra atėjau į mokyklą. Pirmaisiais metais buvau tiesiog aktyvi mama – organizavau Pavasario mugę, leidau informacinį laikraštuką ir... dirbau valytoja! Dar po metų jau mokiau matematikos ir tai darau iki šiol. Taip pat organizuoju mokyklos darbą, sudarinėju tvarkaraščius, ieškau naujų mokytojų, dalyvauju valdymo grupėse ir kitose veiklose. Įgijau Valdorfo mokytojo kvalifikaciją Štutgarto Hogschulle organizuotuose nuotoliniuose kursuose, mokiausi Intuityviosios pedagogikos kursuose Vokietijoje ir Švedijoje. Dabar įkvėpimo ir žinių semiuosi Norvegijos Valdorfo mokytojų asociacijos organizuojamuose tarptautinėse vasaros mokyklose, Kaselio Valdorfo mokytojų seminaro kursuose. Dirbdama mūsų mokykloje kiekvieną dieną patiriu gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę, būtį čia ir dabar, kai susiduriu su savo baimėmis, nerimu, nepasitikėjimu, mokausi juos įveikti ir perkeisti. To paties mokosi ir mūsų mokiniai. Tai visų mūsų žmogiškasis kelias.

Valdorfo pedagogika į mano gyvenimą atėjo prieš 10 metų. Šią kelionę pradėjau dirbdama Valdorfo darželyje. Mėgavausi kiekviena diena. Tuo metu Vilniaus universitete baigiau lietuvių filologijos studijas ir savo baigiamąjį darbą skyriau antroposofinių sąvokų nagrinėjimui – jų sudarymo ir vertimo principams lietuvių ir latvių kalbose. Buvo laikas, kai lietuvių kalba mane nuskraidino į JAV. Mokiau San Fransisko lituanistinėje mokykloje. Šitaip į gyvenimą atėjo ir kursai pirmos klasės mokytojams antroposofijos institute Kanadoje, Britų Kolumbijoje. Švietimas ir toliau mane džiugino, tad įstojau į edukolgijos magistrą. Šios studijos nuvedė į Indiją, kur lietuvių kalbą dėsčiau indų studentams. Šiandien, po visų įkvepiančių kelionių, dviem kojom ir atvira širdimi stoviu šioje mokykloje ir mokau lietuvių kalbos. Galvodama apie mokyklą, galvoju apie Lietuvą. Apie visuomenę. Apie vaiką praeityje, dabartyje ir ateityje.

Esu Edita. Šioje mokykloje darbuojuosi nuo 2005 metų. Pirmuosius 5 metus plušėjau administracijoje ir rūpinausi  mokyklos materialia būtimi. Esu baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, mokytojavau ir valstybinėse mokyklose. Išdrįsau gilintis į Valdorfo pedagogiką ir pradėjau dirbti mokytoja Vivoje. Keliaudama šiuo keliu susidomėjau euritmija. Pasitaikius progai ėmiau ją studijuoti ir... baigiau 7 metų kursą. Man patinka mintis apie žmogaus evoliuciją ir mokymąsi visą gyvenimą. Ir man vis dar smalsu. 

Kai pati buvau mokinė, aktyviai sportavau lengvosios atletikos srityje. Iškovojau Lietuvos čempionės vardą, atstovavau Lietuvai tarptautinėse varžybose, todėl baigusi mokyklą toliau pasukau sporto link. Studijavau Vilniaus pedagoginiame universitete kūno kultūrą ir toliau tęsiau sportinę veiklą. 2008 metais įsidarbinau Vilniaus Valdorfo mokykloje kūno kultūros mokytoja. Dirbdama mūsų mokykloje subrendau kaip žmogus. Susidūriau su naujomis sporto išraiškomis, dalyvavau Botmerio gimnastikos seminaruose Švedijoje. Džiaugiuosi dirbdama su jaunais žmonėmis, matau kaip jie auga, bręsta ir stiprėja. Žmogui, o ypač jaunam, judėjimas yra gyvybiškai svarbus, todėl vadovaujuosi senovės antikoje gimusiu šūkiu „Sveikame kūne sveika siela!“

Vidutinio amžiaus mokytojas, vedęs, auginantis tris vaikus – esu pačiame jėgų žydėjime! Studijuodamas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete atsitiktinai patekau į Valdorfo pedagogikos seminarą, vykusį Maskvoje. Ten išgirstos mintys skambėjo labai naujoviškai, revoliucingai ir krito būsimajam mokytojui į širdį. 1996 metais, kai baigiau universitetą, atsirado galimybė mokytis ir dirbti Šveicarijoje, kur gavau Valdorfo pedagogikos socialinio pedagogo diplomą, beje, pripažintą ir Šveicarijos valstybinių institucijų. Mūsų mokykloje su pertraukomis dirbu jau septintus metus, čia esanti geranoriška, pasitikėjimu ir lygiateisiškumu grįsta atmosfera skatina tobulėti, eiti pirmyn ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus. Už iniciatyvą čia niekas nebaudžia, vaizduotės nevaržo, nebent tu pats.

Dvylika savo gyvenimo metų lankiau tradicinę valstybinę mokyklą, kurioje buvo ir šilto, ir šalto. Vėliau ketverius metus paskyriau studijoms ir 2012 metais Vilniaus universitete įgijau lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos bakalauro laipsnį. Kadangi po mokyklos iškart šokau į kitą mokslo traukinį, nespėjau nė suprasti, ką dar galiu, todėl rinkausi įvarius darbus, kurie galėtų mane parodyti kitoje šviesoje. Žmonai pradėjus dirbti viename iš Vilniaus Valdorfo darželių, pamažu į bendruomenės veiklas įsisukau ir aš. Šviesa užpildė dar nematytas kerteles. 2017 m. rudenį pradėjau lankyti tęstinius Valdorfo mokytojų rengimo kursus ir suvokiau, kokia ši aplinka man yra miela. O pradėjęs dirbti atradau, kad mokytojo darbas – tos spalvos, kurių visą laiką ieškojau, tai kūryba, veržlumas, susikaupimas, betarpiškumas ir šviesa mokinių, jų tėvų ir kolegų akyse. Taip prasideda mano naujasis kelias.

Mokykloje esu jau nuo 2014-ųjų. Mokau istorijos ir pilietiškumo pagrindų, esu klasės auklėtojas, vadovauju mokyklos ugdymo koordinavimo grupei, ir šiaip, esu mokyklos fanas ir entuziastas. Pagal išsilavinimą – istorikas, mokytojas, edukologijos magistras, pagal veiklas ir pomėgius – dar ir truputį aktyvistas. Tikiu istorijos galia suprasti pasaulį ir save, tikiuosi, man bent kiek pavyksta šį tikėjimą perduoti ir mokiniams! Ne tik mokau, bet ir pats nuolat mokausi, esu aktyvus Lietuvos ir Europos istorikų bendruomenių narys.

Jau devintoje klasėje žinojau, kad būsiu mokytoja. 2022 metais Vilniaus universitete baigiau bakalauro vokiečių filologijos programą ir pedagogikos studijas. Studijų metu susipažinau su  įdomiu ir įkvepiančiu valdorfiečiu. Taip pirmą kart išgirdau apie Valdorfo pedagogiką. Atlikdama praktikas skirtingose Lietuvos mokyklose, ieškojau sau tinkamos mokyklos. Vėliau, to paties alumno dėka, mano ir Valdorfo keliai darkart susidūrė. Atėjau vedama širdies, jaučiau, kad čia gera. Pradėjau lankyti seminarus, domėtis ir dabar džiaugiuosi esanti čia.