
VALDORFO PEDAGOGIKOS SEMINARAS VOKIETIJOJE
Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytojai dalyvavo Valdorfo mokytojų seminare Kaselyje (Vokietija). Tai Valdorfo pedagogų itin vertinami kursai, kurie pandemijos metu nevyko, tad šiemet buvo itin pasiilgti.
Intensyvūs mokymai ne nuvargino, o įkvėpė
„Mokykla, į kurią mokiniai nori eiti, mokytojai dirba su džiaugsmu, tėvai pasitiki“, – ši Vilniaus Valdorfo mokyklos vizija realybe tampa tik tada, kai visos trys bendruomenės kamieno šakos – vaikai, tėvai ir mokytojai – įdeda pastangų. Valdorfo mokytojai nuolat mokosi, tobulinasi ir ieško įkvėpimo. Šiais metais Kaselyje vykusių mokymų, kurie vykdomi pagal Erasmus+ mobilumo projektą, tema buvo dvyliktoji klasė. Seminare buvo aptariami Valdorfo pedagogikos klausimai, skirti vyresniajai pakopai. Tačiau kaip pastebi mūsų mokytojai, išgirsti patarimai yra gerokai universalesni ir pritaikomi skirtingo amžiaus moksleivių mokymui.
Užsiėmimai Vokietijoje buvo itin intensyvūs, paskaitos vyko nuo 8 valandų ryto iki 8 valandų vakaro. Tačiau ir po jų mokytojai vis dar turėjo entuziazmo ilgoms refleksijoms prie vakarienės stalo – dalindavosi įspūdžiais po skirtingų paskaitų, diskutuodavo, dalindavosi idėjomis, ką pritaikys grįžę ir net rašydavo dienos įspūdžius Vilniuje likusiems kolegoms. Suradę laisvą valandą, kopė į Heraklio kalną, nuo kurio grožėjosi Kaseliu.
Neseniai mokykloje pradėjusiems dirbti mokytojams buvo ypač naudinga dalyvauti savo dalyko metodiniuose seminaruose, susipažinti su antroposofija, gauti įkvėpimo meniniuose užsiėmimuose ir susipažinti su kolegomis iš viso pasaulio. Net mokiniai pastebėjo, kad mokytojai po seminaro grįžo ypatingai nusiteikę.






Mokytojų atsiliepimai ir patirtys
Mokytojai Bertai įspūdį padarė tai, kaip dirba mokytojai, kaip jie mato klasę ir atpažįsta detales. Svarbu ir tai, kokiu tonu kalbama su mokiniais, kaip bendraujama kūno kalba. Grįžusi iš seminaro Berta pasiūlė į mokyklos kolegijos susitikimus įtraukti daugiau pedagoginių temų, dalintis aktualijomis, kuo gyvena kiekviena klasė.
Mokytojui Juozapui didžiausią įspūdį padarė Birte Vestergaard paskaitos. Ji pristatė matematikos mokymosi metodą tyrinėjimo būdu. Geriausių rezultatų pasiekiama ne frontalinio mokymo metu, o kai klasė aktyviai mokosi ir mokytojas yra tarsi arbitras. Pasak Juozapo, viena, kai girdi apie tai pedagogikos paskaitose, kas kita, kai gyvai tuo įsitikini.
Mokytojai Monikai įsiminė kūrybinio rašymo užduotis, kai reikėjo rašyti meilės laišką… suoliukui. Visiems davė tą pačią užduotį, tačiau visi ją suprato kitaip, taigi, nebūna neteisingai atliktos užduoties. O juk mokykloje neretai norima, kad visi padarytų taip, „kaip reikia“.
Mokytoja Laura gilinosi į Rudolfo Šteinerio darbus ir tai, kaip jis analizavo žmogų. Įvairiuose kontekstuose reikia skirtingų požiūrio kampų, nes viena schema pernelyg suprimityvintų žmogų.
Mokytoja Violeta seminare lankė literatūros kursą. Literatūroje stebimi du poliariškumai: pasinėrimo (kai skaitai, susikuri vaizdinius) ir reikalaujantis asmeninio indėlio – mąstyti, daryti pastebėjimus, interpretuoti, suvokti. Norėdamas suvokti literatūros kūrinį, neišvengiamai turi būti aktyvus, naudoti valią.
Mokytojas Tomas pritaria minčiai, jog tam, kad mokiniai išmoktų, jie turi klausti. O tam, kad klaustų, jie turi jaustis saugūs. Darbas klasėje grupėse yra naudingas, nes po jo moksleiviai turi visai klasei išaiškinti taip, kad ji suprastų. Tada mokiniai jaučia vieni kitų palaikymą. Taip pat seminare Tomas mokėsi kriptologijos, t.y., šifravimo žinučių perdavimo RSA metodu.
Intensyvi savaitė buvo ne tik išvažiavusiems, bet ir mokykloje likusiems mokytojams. Tad patirties Vokietijoje pasisėmę mokytojai dėkingi juos pavadavusiems kolegoms.