MYKOLINĖS

Ryto saulės šviesoje prasidėjo vienas labiausiai laukiamų mokyklos renginių – Mykolo žaidimas! Pasisemti įkvėpimo dar vieneriems metams ir nuvyti tamsą. Su šviesa – pirmyn! 

Mes, švento Mykolo drąsūs kariai,
Tamsą išvejam su šviesa.
Kur tavo kardas, Mykolo žmogau!
Skirtas jis tamsai išvaryt!
Kardas šis iš saulės šilumos,
Slibiną galim juo nugalėt.
Tie, kas pajėgia šviesą nešt,
Tai švento Mykolo riteriai!

Tradiciniame Mykolinių žaidime dalyvauja visi – ir maži, ir dideli. Čia nėra žiūrovų. Iš anksto susipažinę su taisyklėmis ir pasiskirstę vaidmenimis – žmonės, anglai ir slibinai -, visi pasineria į Šv. Mykolo žaidimo sūkurį. Labai svarbi žaidėjų apranga, todėl Valdorfo mokyklos mokiniai visada apsirengia labai žaismingai ir tam skiria pakankamai daug laiko. Žmonių aprangoje dominuoja žemės spalvos: žalia, ruda, maskuojanti. Angelai pasipuošia įkvepiančia ir kerinčia apranga: balta, geltona, auksinė, žėrinti, įvaizdžiui sukurti pasirenkamos tokios detalės kaip baltas grimas, skraistė ir kiti dangiškumą išreiškiantys elementai.  Slibinus vaidinantys mokiniai susikuria šiurpulingą, slibinišką charakterį atitinkantį įvaizdį, kuriame  dominuoja juoda ir raudona spalvos. Rudolfas Štaineris apie Mykolines kalba kaip apie išsivadavimo iš baimės, vidinės iniciatyvos ir vidinės jėgos šventę. Mykolinės švenčiamos rudens lygiadienio laikotarpiu ir siejamos su tamsos drakono nugalėjimu. Žmoguje ji turi paskatinti augti tai, kas yra kaip priešprieša patogumui, baimingumui – laisvą, iniciatyvią, drąsią ir stiprią valią. Mykolo šventė – tai stiprios valios šventė, po kurios mokiniai ir mokytojai mėgaujasi pačių išsivirta koše ir šilta arbata.

Sustabdytos Mykolinių žaidimo akimirkos, už kurias dėkojame Vaivai, Gedai, Jorūnei, Mykolui, Sigitai Emilei.