KAIP GYVENI, ALUMNE? JUTA IR VĖJŪNĖ

Šį mėnesį #VIVAlumnas rubrikoje svečiuojasi buvusios bendraklasės Juta ir Vėjūnė. Vilniaus Valdorfo mokykloje jos mokėsi nuo pirmos klasės ir iš karto tapo neišskiriamomis draugėmis. Baigusios mokyklą studijuoja skirtinguose miestuose, bet iki šiol viena kitą vadina geriausiomis draugėmis.

Mokyklą baigėte prieš trejus metus, ar po to buvo proga užsukti į Geležinio Vilko g. 23?

Juta. Užsuku, nes mano sesė čia mokosi. Pirmais ir antrais metais po mokyklos baigimo buvau atėjusi į Metų darbų pristatymą, dalyvavau Kalėdų mugėje, Žibintų šventėje, ateinu sesės paimti. Kiekvieną kartą atėjusi pastebiu, kaip mokykla keičiasi.  

Vėjūnė. Kažkada tik labai trumpam užbėgau, ilgesniam laikui – ne. Ne todėl, kad nenoriu, o todėl, kad studijuoju Kaune ir į kokį renginį atvažiuoti nelabai išeina.

Kaip rinkotės profesiją po mokslų, ar lengvai apsisprendėte? 

Vėjūnė. Dvyliktoje klasėje, pamenu, turėjau daug minčių, ką norėčiau ir galėčiau daryti gyvenime. Tie variantai buvo labai skirtingi, nuo kirpėjos iki žurnalistės. Antroje metų pusėje išsigryninau ir apsisprendžiau. Studijuoju sporto vadybą Lietuvos Sporto universitete. Tas sprendimas nebuvo labai apgalvotas, nes nebuvau profesionali sportininkė. Taip, šokau, sportavau, bet studijas rinkausi labiau iš jausmo. Dabar labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, liko paskutiniai metai, rašau bakalauro darbą. Buvimas tarp sportininkų man atvėrė daug galimybių: jau nuo pernai dirbu banglenčių sporto akademijoje „SurfCamp“, o nuo šiemet – ir su Lietuvos imtynių federacija. Daug darbų, daug mokslų. Nei minutei nesigailėjau, kur dabar esu.  

Juta. Buvo dvi mane dominusios sritys. Pirma – šokiai, nes visada daug šokau, o antra – teisė, nusikaltimų išaiškinimas. Dvyliktoje klasėje nusprendžiau, kad renkuosi teisininkės kelią. Įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti kriminologijos. Kiti metai bus paskutiniai. Džiaugiuosi savo pasirinkimu, įdomu studijuoti. Pagal specialybę negaliu dirbti nebaigusi studijų, tad dirbau studentiškus darbus aptarnavimo srityje. Ateityje planuoju dirbti su studijomis susijusį darbą. Ir, beje, vis dar šoku, dalyvauju šokių renginiuose.

Kokį šilčiausią prisiminimą iš mokyklos laikų nešiojatės savyje?

Vėjūnė. Pirmiausia iškilo toks juokingas prisiminimas. Vieną kartą susirgo fizikos mokytojas ir jį pavadavo kitas. Mes tuo metu mokėmės apie jėgą. Su klase išėjome į lauką, nes mokytojas norėjo parodyti vieną įdomų užsiėmimą, kaip veikia jėgos dėsnis. Jis prisirišo prie virvės, mes jį užkėlėm į medį ir… ten palikome. Mūsų klasė buvo pagarsėjusi tuo, kad nebuvome pavyzdingi mokiniai, bet buvome labai vieningi. Taip ir su mokytoju medyje – veikėme labai komandiškai ☺

Kitas įstrigęs prisiminimas – šokių pamokos lauke pavasarį. Kai išsinešdavome aparatūrą ir šokdavom. Berniukai, tiesa, nebuvo labai entuziastingi dėl to, bet man patikdavo šokti, liko šilti prisiminimai.

Juta. Daug tų prisiminimų…  Išvykos, kai važiuodavome į kalnus arba kažkur kitur; vakarai prie laužo ir dainos. Klasėje buvo daug talentingų muzikantų, labai gražu buvo klausytis, kaip jie groja, patiko dainuoti kartu ir jausti bendrystę. Šiltai prisimenu savo žemės ūkio praktiką po devintos klasės, į ją važiavome su Vėjūne. Ūkis buvo Danijoje, mums labai pasisekė su jo šeimininkais, buvome gražiai priimtos, Tai buvo viena geriausių mano vasarų. Prisimenu ir tokias buitinio gyvenimo mokykloje akimirkas, kai su draugėmis geru oru išeidavome į lauką, šaltu – sutūpdavome ant palangių (nors nuo jų ir vydavo mokytojai) ir tiesiog kalbėdavomės. Apie simpatijas, berniukus, dramas, problemas, tai, kas tuo metu būdavo svarbu. Tokie pasisėdėjimai išliko atminty.

Koks dalykas mokykloje buvo mėgstamiausias ir kodėl?

Juta. Mokykloje man patiko mokytis. Mėgau biologiją ir chemiją. Tai pačios įdomiausios pamokos, kuriose nesijaučiau pavargusi. Mano studijoms svarbi buvo istorija, bet būdavo gal kiek sudėtingiau įsiminti tas visas datas. 

Vėjūnė. Man patikdavo darbelių pamokos, kai grupėse ramiai susėsdavome ir darydavome rankdarbius, šnekėdavome. Toks nusiraminimas po tiksliųjų mokslų būdavo.

Ar palaikote ryšius su buvusiais klasės draugais?

Vėjūnė. Bendrauju su artimiausiais klasės draugais – Juta ir Benu. Kadangi Kaune studijuoju, sunku būdavo dalyvauti, kai jie organizuodavosi susitikti Vilniuje. organizuodavosi. Šiemet jau buvome susitikę kelis kartus ir didesnėje grupėje, gal dešimt. Palaikom ryšius.

Juta. Aš susitinku dažniau, negu Vėjūnė. Ne kiekvieną dieną, bet susitinkam kelis kartus per metus, man norisi juos pamatyti. Žinau, jeigu kažkuriam reiktų pagalbos, būčiau ir padėčiau ir jaučiu, kad jeigu man reikėtų pagalbos, jie irgi būtų šalia.  

Kaip manote, kokių įgūdžių davė Valdorfo pedagogika?

Vėjūnė. Man ji leido atrasti nusiraminimo būdą. Kai būna sunkesnių dienų, streso, užsiimu rankdarbiais, kūrybiniais darbais. Tai leidžia atsipalaiduoti. Praverčia ir tokie dalykai, kaip mokėjimas naudotis siuvimo mašina ar piešimo pagrindų išmanymas. 

Man svarbu ryšys tarp žmonių. Nors šiandien neinu į mokyklą, bet atrodo, kad turiu užnugarį, kurį visada jaučiu. Ieškojau projektui vietos, žinau, kad visada galiu paskambinti auklėtojams, mokyklos administracijai, visi suinteresuoti padėti. Liko gražus ryšys.

Juta. Būna, kad kalbuosi su kitais apie tai, kur kas mokėmės. Išgirdę, kokias praktikas ir projektus turėjau mokykloje, sako „wow, kaip faina ir kieta, kad galėjai tai išbandyti mokykloje!“. Mokykla leido išbandyti save skirtingose srityse, davė suvokimą, kad lavinti reikia ne tik protą, bet ir socialinius, emocinius įgūdžius. Mokytojams rūpėjo mūsų emocinė gerovė, čia mokiausi pažinti save ir reflektuoti. 

Universitete pas mus kelios paskaitos buvo laisvesnio pobūdžio, jose daug kalbėjome, pažindinomės, tobulinome socialinius įgūdžius. Kurso draugai sakė, kad jiems labai patiko, nes nieko panašaus nebuvo patyrę. Aš nieko naujo nesužinojau, ko nebūčiau girdėjusi savo mokykloje. Supratau, kaip vertinga, kad visa tai turėjau mokykloj, tai man davė laisvę rinktis, ką aš noriu daryti gyvenime. Kad mokyklai rūpi ne tik moksleivio akademiniai rezultatai, ji suteikia galimybę išbandyti skirtingų dalykų, kurie leidžia augti asmenybei.

Jeigu VIVA mokykla būtų daina, kokia ji būtų?

Vėjūnė. Galvodama apie mokyklos laikus, suprantu, kad buvo labai gerai, gyvenau be didelių rūpesčių ir atsipalaidavusi. Tad renkuosi Bob Marley „Don’t Worry, Be Happy“.

Juta. Mūsų klasė maždaug 11-12 klasėse turėjo dainą, kurią dažnai dainuodavome ir pagal ją video apie mus yra sukurtas. Tai Marijono Mikutavičiaus „Apie mus“. Sakyčiau, kad ta daina apie mus, buvimą 17-18 metų ir ėjimą į gyvenimą, kuris tik prasideda.